2021 m. liepos mėnesį VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo ekspertai vykdė apžvalginius biologinės įvairovės tyrimus istoriniuose Bebrinės (latv. k. Bebrenes), Lūznavos (Lūznavas) ir Preilių (Preili) dvarų parkuose Latvijoje. Ypatingas dėmesys buvo skirtas brandžių medžių (medžių senolių) inventorizavimui ir jų būklės nustatymui. Tyrimų tikslas – pateikti siūlymus, susijusius su biologinės įvairovės išsaugojimu istorinius parkus tvarkantiems ir atkuriantiems savininkams bei atsakingoms organizacijoms.

Visi šie parkai suprojektuoti anglišku kraštovaizdžio parkų stiliumi ir yra vieni iš vizualiai išraiškingiausių kraštovaizdžio parkų pietryčių Latvijoje. Kraštovaizdžio parkai džiugina lankytojus ne tik savo želdiniais, bet ir vandens telkinių gausa. Tarpusavyje derantys dvarų architektūriniai akcentai ir jau ne pirmą šimtmetį skaičiuojantys bei išskirtinių formų (pavyzdžiui daugiakamienės liepos) medžiai suteikia parkams ypatingą ekoestetinę vertę. Na, o tinkamai prižiūrimi senieji ąžuolai, liepos, uosiai ir net gluosniai yra vertingi ne tik estetiškai, bet ir biologinės įvairovės požiūriu – kiekvienas toks medis tampa atskira ekosistema, kurioje aktyviai verda gyvenimas – tiek medžio išorėje, tiek ir jo viduje… Paprastai kuo medis yra senesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jame knibžda didesnė biologinė įvairovė. Kartais drevėtas medis su apdžiūvusiomis šakomis žmonėms kelia abejones ir nesaugumo jausmą, tačiau jis yra gyvybiškai svarbus prieglobstis ne vienai retai ar ne tokiai retai grybų, kerpių, vabzdžių, paukščių ir net žinduolių rūšiai. Džiugina, kad Latvijos dvarų parkuose vertingi medžiai senoliai – gamtos paminkai yra pažymimi specialiais ženklais, o įspūdingiausi iš jų pristatomi lankytojams specialiai įrengtuose stenduose. Be to biologinės įvairovės reikmėms visuose tirtuose parkuose yra palikta natūraliai išvirtusių ar nupjautų medžių kamienų!

Ekspedicijų metu atkreiptas dėmesys ir į pievų bei vejų būklę istoriniuose parkuose. Džiugina, kad parkus prižiūrinčios organizacijos supranta natūralių pievų ar jų fragmentų svarbą biologinės įvairovės palaikymui: parkuose galima rasti ne tik nenušienautų pievų oazių, bet ir nemenkų pievų plotų. Preilių dvaro parke rasite specialius informacinius stendus, kuriuose paaiškinama kodėl net ir parkuose būtina palikti vėlyvam šienavimui skirtus pievų plotelius, svarbius biologinės įvairovės palaikymui ir apsaugai. Maloniai nustebino Bebrinės dvaro parko žolynų tvarkytojai, natūralioje pievoje išpjaunantys vingiuojančius tarsi padykęs upelis takus, kuriais vaikščiodami lankytojai gali susipažinti su pievoje augančiais augalais, įkvėpti žydinčių gėlių aromatą, galu gale net nusiskinti vaistinių augalų puokštę, matyti virš pievos skraidančius ar ant augalų ropojančius vabzdžius, išgirsti žiogų griežimą, ar net savo akimis pamatyti retąjį drugį – machaoną (Papilio machaon). Tai neabejotinas pievų biologinės įvairovės pažinimo lobynas!

Tiesa, vertėtų prisiminti, kad gerai pievų (ypač derlingų) būklei palaikyti kasmetinis šienavimas yra tiesiog būtinas! Geriausia – liepos antroje pusėje–rugpjūčio pradžioje, o vešliai sužaliavęs atolas ir vėl (jau antrą kartą per sezoną) lankytojus džiugins įvairiaspalviais žiedais. Kitaip kasmet besikaupianti augalų biomasė trukdys augalų atsinaujinimą iš sėklų (sėklos nesugebės pasiekti dirvos paviršiaus, kur galėtų sėkmingai sudygti), o dėl besiskaidančios biomasės dirvožemyje pagausėjus maisto medžiagų (ypač azoto) ims kisti žolyno sudėtis ir rūšių gausa iki tol džiuginusi įvairiaspalvė pieva gali virsti rūšių neturtingu azotamėgių augalų (krūminiai builiai, paprastosios dilgėlės, varnalėšos ir kt.) brūzgynu. Tokių, nors ir nedidelių pievų fragmentų aptikta Preilių parke. Be to parkus tvarkantys specialistai turėtų atkreipti dėmesį į kol kas dar „partizaniškai bandančius plisti“ invazinius augalus – sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi), bitinę ir smulkiažiedę spriges (Impatiens glandulifera, I. parviflora), gausialapį lubiną (Lupinus polyphyllus), deja jau keliančias galvas biologinei įvairovei palaikyti skirtuose natūralių pievų plotuose ir miško aikštelių pakraščiuose (Preilių dvaro parkas). Parkų vandens telkiniuose aptikta iš Šiaurės Amerikos kilusi kanadinė elodėja (Elodea canadensis).

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo ekspertai džiaugėsi Preilių dvaro parke aptikę ne tik Europos (žinoma ir Latvijos bei Lietuvos) mastu saugomo niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) veiklos pėdsakų, bet ir sėkme patiems savo akimis pamatyti net du šio itin reto vabalo egzempliorius. Be to ant seno ąžuolo rasta Latvijoje ir Lietuvoje saugomo kempininio grybo krokinio minkštenio (Hapalopilus croceus) augimvietė. Drėgnoje pievoje auga Pabaltijo orchidėjos – baltijinės gegūnės (Dactylorhiza baltica), įrašytos į Latvijoje saugomų rūšių sąrašą. Bebrinės dvaro parkas padovanojo spalvingą vieno gražiausių mūsų krašto drugių – machaono (Papilio machaon) parodomąjį skrydį futbolo aikštėje. Be to senieji parkai tapo ir retų Latvijoje paukščių – pilkosios (Picus canus) ir juodosios meletų (Dryocopus martius) – buveine.

Pirminiu vertinimu tirti parkai pasižymi vertingais kultūrinio kraštovaizdžio elementais, apjungiančiais tiek kultūrinės, tiek ir natūralios prigimties biologinę įvairovę – turtingą vietinės, tiek ir svetimžemės kilmės sumedėjusių augalų kolekciją, mūsų kraštui būdingų žolinių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių bei žinduolių rūšių gausą. Ką jau bekalbėti apie jose įsikūrusias tarptautiniu ir nacionaliniu mastu saugomas rūšis. Galime pasidžiaugti, kad visi trys aplankyti parkai yra tvarkomi, prižiūrimi ir pritaikyti lankytojams. Žinoma, tobulumui ribų nėra, visada galima surasti ką nuveikti. Tinkamai tvarkomi senieji dvarų parkai dar ilgai džiugins lankytojus savo gamtos lobiais.

Darbai vykdomi tarptautinio projekto “Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas” LLI-476 Save Past for the Future (LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai) lėšomis. Projektą Lietuvoje finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa ir Lietuvos Respublika.

Projektas „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

Projekto bendra vertė – 1 030 848,12 Eur,

iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 876 220,89 Eur.

Projekto tikslas – padidinti organizacijų, dalyvaujančių istorinių parkų atkūrimo ir jų priežiūros veiklose, pajėgumus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latgalos regionuose pasitelkiant modernias ir plačiai apimančias teritorijų tvarkymo nuostatas, apjungiančias istorines, gamtos ir biologinės įvairovės bei kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes ir aspektus.

Straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą.

Už turinį atsako VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas.

Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią Europos Sąjungos poziciją.

Programos tinklapis www.latlit.eu.

ES tinklapis www.europa.eu.