Žagarės regioninio parko direkcija drauge su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos – VšĮ Gamtos paveldo fondu, Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, Tervetės ir Dobelės savivaldybėmis 2020 – 2022 m. įgyvendina projektą Nr. LLI-453 „Livonijos kryžiuočių pėdsakais Vakarų Žiemgaloje“. Projektas skirtas skatinti darnų kultūrinį turizmą, didinti turizmo potencialą istorinėje Žiemgalos žemėje Latvijos ir Lietuvos pasienio regione bei suteikti unikalią galimybę keliauti kultūriniu maršrutu „Livonijos kryžiuočių pėdsakais Vakarų Žiemgaloje“. Š.m. rugsėjo 6 d. atstovai iš projekto partnerių organizacijų, gidai, žurnalistai, turizmo informacijos centrų darbuotojai, savivaldybių atstovai iš Joniškio bei Tervetės ir Duobelės regionų mokomosios kelionės metu aplankė Cėsių viduramžių pilį bei senamiestį.

Cėsių pilį, kuri pastatyta Livonijos Ordino 1209 m.  Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, kelionės dalyviams pristatė XVI a. apranga vilkintis gidas. Jis papasakojo, jog 1239–1561 m. pilyje buvo įsikūręs Livonijos ordino magistras. XVI a. pilies gynybinė sistema buvo sutvirtinta, Cėsių pilis įgavo dabartinę formą. Livonijos ordino magistras Volteris fon Pletenbergas XVI a. viduryje pilį perstatė pagal to meto gynybinius reikalavimus – iškirto angas ugniasvaidžiams ginklams naudoti. Tuo metu buvo pastatyti ir apvalūs gynybiniai bokštai. 1577–1578 m. Livonijos karo metu pilies įtvirtinimai buvo apgriauti. Ekskursijos metu apžiūrėtas ne tik pilies kiemas, bet ir bokštai, išlikusios patalpos, menės. Įspūdinga pilies širdimi vadinama menė aukštomis skliautuotomis lubomis, kurios kažkada buvo mėlynos spalvos, jas puošė aukso spalvos žvaigždės. Įdomu, jog to meto pilis turėjo ir savo šildymo sistemą su ertmėmis sienose, kuriomis cirkuliuojantis karštas oras žiemą šildė kambarius. Vienu metu pilyje galėjo gyventi keliasdešimt Ordino brolių, o drauge su tarnais pilies gyventojų skaičius siekė kelis šimtus žmonių. 1558 m. Rusijos caras Ivanas Rūstusis, įsigeidęs praplėsti savo valdas, paskelbė Livonijos ordinui karą. 1577 m. pilį apsupo Ivano Rūsčiojo kariuomenė. Po kelių dienų apsuptieji nusprendė susisprogdinti, bet nepasiduoti. Simboliška, jog projekto dalyviai Cėsių pilį aplankė būtent jos sprogdinimo dieną. Ekskursijos po pilį metu gidas pristatė ne tik pilies istoriją, bet ir interaktyvius elementus bei ekspozicijas. Kelionės dalyvių dėmesį ypač prikaustė vienoje iš patalpų ant pilies sienų demonstruotas filmas apie pilies istoriją: jos pastatymą, vykusias kovas.

Aplankius pilį gidas palydėjo ir pristatė Cėsių senamiestį. Šio miesto akmeninių gatvelių planas išlikęs nuo viduramžių, išsaugoti senieji pastatai su raudonais čerpių stogais, uždarais kiemeliais ir atnaujintais namų fasadais.

Cėsių pilis yra vienas geriausiai išlikusių pilių kompleksų Latvijoje. Viduramžiais tai buvo viena svarbiausių kryžiuočių krypčių Baltijos šalyse, o šiais laikais – įspūdingiausi ir geriausiai išlikę Latvijos pilies griuvėsiai. Pilies kompleksas siūlo įvairių į lankytojus orientuotų paslaugų – viduramžių pilies, jos ekspozicijų ir pilies sodo lankymą, edukacines programas ir kt. Kelionė į Cėsius dalyviams suteikė vertingą galimybę susipažinti su likusiais Livonijos kryžiaus žygių į Baltijos šalis įrodymais,  mokymasis iš Cėsių pilies patirties įkvėpė ieškoti įdomių būdų pristatyti Livonijos kryžiaus žygių istoriją, užmegzti bendradarbiavimą bei ryšius ir sustiprinti tolesnius šios temos tyrimus.

Šį straipsnį Žagarės regioninio parko Facebook puslapyje skaitykite čia:

https://www.facebook.com/ZagaresRegioninisParkas/posts/4601916283172347

Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projekto Nr. LLI-453 „Livonijos kryžiuočių pėdsakais Vakarų Žiemgaloje“ trukmė: nuo 2020-08-01 iki 2022-07-31. Visas projekto biudžetas: 838 982,51 Eur (ERPF finansavimas: 713 135,10 Eur), iš jo Žagarės regioninio parko direkcijos biudžetas: 227 754,95 Eur (ERPF finansavimas: 193 591,70 Eur).

Daugiau informacijos galima rasti svetainėse www.latlit.eu; www.europa.eu.

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Žagarės regioninio parko direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.