Istoriniai parkai vilioja lankytojus ne tik kultūros paveldu, bet ir profesionalių kraštovaizdžio architektų ar sodininkų mėgėjų dar dvarų ar vienuolynų klestėjimo laikais sukurtais vandens telkiniais, želdiniais bei želdynais su mūsų laikus pasiekusius įspūdingais medžiais–senoliais.

Ne visi anuomet harmoningai suprojektuoti želdiniai, kaip ir pastatai ar jų kompleksai, išliko. Daugelis jų per istorijos tėkmę stipriai pasikeitė ar net nunyko, daliai – pasisekė, tad šiandien lankydamiesi istoriniuose parkuose galime juos pamatyti, pajusti, paliesti… Vieni įspūdingiausių senųjų želdinių reliktų parkuose yra medžiai-senoliai, menantys dvarų bei vienuolynų klestėjimo ar net dar senesnius laikus. Tam, kad senieji parkų medžiai džiugintų lankytojus dar ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį, svarbu laiku pasirūpinti tinkama jų ir jų aplinkos priežiūra. Tai svarbu ne tik parkų lankytojų saugumui užtikrinti, bet pačių medžių ilgaamžiškumui ar net jų išlikimui, biologinės įvairovės apsaugai ir kitų medžių teikiamų ekosisteminių paslaugų vykdymui.

2020 metais Interreg programos projekto „Išsaugok praeitį ateičiai LLI-476“ („LLI-476 Save Past for the Future“) vykdytojai Lietuvoje – Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo ekspertai – atliko Zarasų rajono Antalieptės vienuolyno, Kamariškių dvaro ir Zarasų ežero salos parkų medžių-senolių, vertingų biologinės įvairovės apsaugai, inventorizavimą bei pateikė rekomendacijas gamtinę brandą pasiekusių medžių būklės pagerinimui ir jų augaviečių sutvarkymui, teritorijų pritaikymui visuomenės ir gamtosaugos reikmėms. Medžių lajos tvarkymu (redukciniu genėjimu, lajos sutvirtinimu dinaminiu lynu ir kt. priemonėmis) ir žaizdų gydymu siekiama pagerinti medžių sanitarinę būklę bei išsaugoti retas kempiniečių grybų, lapiškųjų ir krūmiškųjų kerpių bei epifitinių samanų rūšis.

Rekomendacijų pagrindu 2021 m. atlikti Antaliptės vienuolyno ir Kamariškių dvaro istoriniuose parkuose augančių biologinės įvairovės atžvilgiu vertingų bei lankytojams pavojingų medžių būklės gerinimo darbai. Medžių tvarkymui reikalingą leidimą suteikė Zarasų savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Darbai atlikti kovo pirmoje pusėje, kad nebūtų trikdomi perėjimui besiruošiantys paukščiai. Darbus atliko konkursą laimėję sertifikuoti MB „Balta laja“ arboristai, turintys vertingų medžių priežiūrai būtiną kvalifikaciją, Lietuvos arboristų asociacijos išduotus atestatus, aukštalipių pažymėjimus bei analogiškų darbų patirtį regione. Atlikti pavojingų ir biologinės įvairovės atžvilgiu vertingų medžių (daugiausia – mažalapių liepų, paprastųjų ąžuolų ir paprastųjų klevų) arboristiniai lajos tvarkymo ir pavojingų šakų šalinimo (išlaikant optimalų negyvų šakų tinkamų biologinei įvairovei palaikyti) darbai.

Antalieptės parke sutvarkyta 20 medžių ir dvi mažalapių liepų grupės (po 6 ir 16 medžių), Kamariškių dvaro parke – 14 medžių. Šių ir kitų parkuose augančių vertingų medžių būklė bus stebima ir ateityje. Tikimasi, kad profesionali arboristų priežiūra užtikrins medžių senolių ilgaamžiškumą, o tinkamai sutvarkyti medžiai ilgam išliks vertinga buveine įvairiems organizmams – ne tik anksčiau minėtiems grybams, kerpėms bei samanoms, bet ir vabzdžiams, paukščiams, šikšnosparniams bei kitiems smulkiems žinduoliams.

Darbai vykdomi tarptautinio projekto “Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas” LLI-476 Save Past for the Future (LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai) lėšomis. Projektą Lietuvoje finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa ir Lietuvos Respublika.

Projektas „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa

Projekto bendra vertė – 1 030 848,12 Eur, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 876 220,89 Eur.

Projekto tikslas – padidinti organizacijų, dalyvaujančių istorinių parkų atkūrimo ir jų priežiūros veiklose, pajėgumus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latgalos regionuose pasitelkiant modernias ir plačiai apimančias teritorijų tvarkymo nuostatas, apjungiančias istorines, gamtos ir biologinės įvairovės bei kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes ir aspektus.

Straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už turinį atsako VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią Europos Sąjungos poziciją.

Programos tinklapis www.latlit.eu

ES tinklapis www.europa.eu

Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka