Please update your browser

You are using old browser version, which is not technically supported. That way some functions maybe are not available or aren't working right. Using information bellow please update or use another browser.

Free browsers - all browsers provide the same base functions and are easy to use. Choose which browser do you want to download:

  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

    About the programme
  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

Džiuginanti Zarasų ežero Didžiosios salos biologinės įvairovės tyrimų medžiaga

05 July 2021

2020 m. rudenį ir šių metų pavasarį bei vasaros pradžioje VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo ekspertai atliko Antalieptės, Antazavės, Kamariškių ir Stelmužės dvarų parkų bei Zaraso ežero Didžiosios salos (arba senojo Zarasų palivarko) biologinės įvairovės tyrimus. Šių tyrimų tikslas – pateikti siūlymus biologinės įvairovės išsaugojimui istorinius parkus tvarkantiems ir atkuriantiems savininkams bei atsakingoms organizacijoms.

Darbai vykdomi tarptautinio projekto “Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas” LLI-476 Save Past for the Future (LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai) lėšomis. Projektą Lietuvoje finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa ir Lietuvos Respublika.

Biologine įvairove džiugina Zaraso ežero Didžiosios salos gyvojo pasaulio įvairovė, nors teritorija pastaraisiais dešimtmečiais yra tapusi itin gausiai lankoma vieta – joje vyksta daug renginių, gausu aktyvaus poilsio mėgėjų, žvejų ir poilsiaujančių šeimų. 44 hektarų ploto saloje lankytojus džiugina miško su senais medžiais, spalvingų pievų ir net pelkių buveinės, auga pavieniai brandūs medžiai, jau tapę ne pavieniu individu, o sudėtinga gyva ekosistema.

Zaraso ežero Didžiojoje saloje miško buveinėse vyrauja 60–140 metų amžiaus natūralūs bei sodinti pušų, ąžuolų, juodalksnių bei beržų medynai. Šiaurinę salos paežerę juosia drėgmę mėgstančių juodalksnių juosta, šiaurinėje, rytinėje bei pietrytinėje salos dalyse išsibarstę paprastųjų ąžuolų medynai, o centrinėje dalyje auga pavieniai gamtinę brandą pasiekę paprastojo ąžuolo, vinkšnos bei mažalapės liepos medžiai. Nors daugumos medžių būklė nėra gera tačiau jie vertingi gamtine prasme – net ir žuvę medžiai, blogos arba patenkinamos būklės želdiniai yra svarbūs, kaip vertinga buveinė daugeliui kitų organizmų. Stuobriai, drevėti, daugiakamieniai ar gamtine brandą pasiekę medžiai suteikia prieglobstį daugybei kerpių, grybų samanų, vabzdžių ir paukščių rūšių bei yra vertingi estetiniu ir pažinimo požiūriais. Tinkamai prižiūrint jie gali tarnauti ne vienai biologinės įvairovės kartai. Atliekant tyrimus nustatyti net 7 medžiai, kuriuose pastebėti retų ir saugomų vabalų – niūriaspalvio auksavabalio (Lietuvos ir Europos Bendrijos mastu saugoma rūšis) ir ąžuolinio skaptuko (saugomas Lietuvoje) veiklos požymiai. Niūriaspalvis auksavabalis yra indikatorinė skėtinė rūšis, tad saugodami šį vabalą, saugome ir kitas su senų medžių drevėmis susijusias rūšis.

Atskirų vertingų medžių būklei pagerinti specialistai siūlo pasitelkti konkrečiai jiems parinktas tvarkymo priemones: kamieno sutrumpinimą pašalinant puvinio pažeistą dalį ir uždengimą stogeliu, lajos surišimą ir (arba) genėjimą (medžio stabilizavimui), kamieno apsaugą nuo bebrų apjuosiant tinkline tvora, o esant avarinei būklei – pavojingos būklės medį nukirsti, negyvą medieną paliekant vietoje biologinei įvairovei tarpti ir kt. Lajos surišimo, genėjimo bei kamieno trumpinimo darbai gali būti patikėti tik kvalifikuotiems arboristams.

Pievų augalija taip pat vertinga savo botanine įvairove. Centrinėje salos dalyje, abipus hipodromo plyti EB svarbos 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinė su 6210 Stepinių pievų fragmentais. Nuo pavasario vidurio iki vasaros pabaigos jose gausu įvairiaspalvių žydinčių augalų, skirtingais laikotarpiais pievoms suteikiančių vis kitokį spalvinį aspektą. Deja, į daugelį metų nešienaujamas ir neganomas pievų dalis skverbiasi krūmai ir jauni medeliai, kurie greitu metu gali užgožti ir net nuo akylų gamtos stebėtojų paslėpti saugomo mūsų šalyje melsvojo gencijono, arba retų bei apyrečių sporinių induočių – vienalapės driežlielės ir paprastojo varpenio, taip pat lietuviškųjų orchidėjų – baltijinių gegūnių ir kiaušininių dviguonių augimvietes. Šioms teritorijoms būtina priežiūra – krūmų šalinimas ir tolimesnis ekstensyvus (vėlyvas) atvertų erdvių šienavimas, kuris padės atkurti ir palaikyti vertingų pievų buveinių gerą būklę.

Neabejotina salos biologinės įvairovės puošmena – nedidelė pelkutė, kurioje telpa mažas ir paslaptingas tarpinės pelkės ir aukštapelkės pasaulėlis, su anksti pavasarį pražystančiais durpyniniais bereiniais bei kupstiniais švyliais, kiek vėliau žiedais apsipilančiais pelkiniais gailiais ir trilapiais pupalaiškiais, tankia minkštute kiminų danga, aukų tykančiomis apskritalapėmis saulašarėmis ir Lietuvoje saugomu mėlynialapiu karklu… Dalis pelkės buvo sunaikinta XX a. antroje pusėje, kai ją ne tik ketinta apsausinti, bet ir bandyta užpilti statybinėmis atliekomis. Pelkės itin jautriai reaguoja į nedraugišką žmogaus „neūkinę“ veiklą. Todėl, kad mūsų dienų sulaukusi Zaraso ežero Didžiosios salos pelkutė išliktų būtina išsaugoti stabilų hidrologinį režimą ir… leisti jai gyvuoti savarankiškai.

Projekto „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“ ekspertų surinkta ir vis dar renkama medžiaga apie Zaraso ežero Didžiosios salos biologinę įvairovę ir pateiktos rekomendacijos jos apsaugai yra vertinga informacija sprendimų priėmėjams ir šiuo metu įgyvendinamo projekto, skirto viešųjų erdvių saloje kūrimui ir rekonstravimui, vykdytojams. Tikimės, kad teritorija ne tik bus pritaikyta visuomenės reikmės, bet ir maksimaliai išsaugota salos biologinė įvairovė bei pagerinta jos būklė.

Projektas „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa

Projekto bendra vertė – 1 030 848,12. Eur, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 876 220,89 Eur.

Projekto tikslas – padidinti organizacijų, dalyvaujančių istorinių parkų atkūrimo ir jų priežiūros veiklose, pajėgumus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latgalos regionuose pasitelkiant modernias ir plačiai apimančias teritorijų tvarkymo nuostatas, apjungiančias istorines, gamtos ir biologinės įvairovės bei kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes ir aspektus.

Straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už turinį atsako VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas.  Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią Europos Sąjungos poziciją.

Programos tinklapis www.latlit.eu.

ES tinklapis www.europa.eu.

Last updated: 26.03.2024 16:20