Klaipėdos rajone turistų gausiai lankoma Dreverna, Karklė, tačiau rajono centras Gargždai dažnai aplenkiamas. Kuo privilioti? Šį klausimą Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras gvildeno ne kartą ir pagaliau viliasi radęs atsakymą – baltų kultūra. Nuspręsta koncentruotis į jos palikimą ir atverti visuomenei dar vieną istorijos sluoksnį. Neatpažįstamai pasikeitė pats Turizmo informacijos centras, sukurtas interaktyvus baltų žemių pristatymas, remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis atkurti  keturi VI-XII a. kuršių moterų ir vyrų kostiumai. Pastarieji taps gyvosios istorijos pavyzdžiais ir visuomenei bus pristatomi ant sutvarkyto Kalniškės piliakalnio.

Pulsuos gyvoji istorija

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė pasakojo, kad  Šiaulių turizmo informacijos centras  pasiūlė tapti projekto partneriais pagal 2014-2020 m. Intereg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Buvo gautas finansavimas projektui LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“, akr. „Tyrinėk Baltus“ . Visas projekto biudžetas – 869 689 Eur. Iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 739 235 Eur.

Anot D. Buivydienės, buvo modernizuotas Turizmo informacijos centras, vos tik įžengus matyti „Baltų kelio“ simbolika, paruoštas interaktyvus baltų genčių pristatymas. Bus sukurtas ir virtualus turas. „Lankytojas, užsidėjęs virtualios realybės akinius pakeliaus po Kalniškės piliakalnį ir, manome, būtent tada užsimanys jį pamatyti ir gyvai. Šis virtualus turas dar tik kuriamas, jis startuos vasaros pabaigoje. Neskubame, nes bus rekonstruojamas kelias vedantis piliakalnio link. Prieš kviečiant turistus reikia pasirūpinti infrastruktūra“, – neabejoja D. Buivydienė.

Subūrė geriausius amatininkus

Po ekskursijos Turizmo informacijos centre svečiai galės užsisakyti kuršių edukacinę programą ant Kalniškės piliakalnio, kurs juos pasitiks kuršių genties kostiumus dėvintys kuršių istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai. Šio klubo įkūrėjams Irmai ir Benui Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras patikėjo atkurti keturis kuršių genties kostiumus, remiantis archeologine medžiaga. ,,Nenorime pristatyti eksponatų, gulinčių po stiklu. Siekiame, kad lankytojas galėtų pačiupinėti kostiumus, kardą, tų laikų juvelyriką, medžiagas. Tokiu būdu pulsuoja gyvoji istorija, kuriai retas lieka abejingas. Programos vedėjai paaiškintų, kuo skiriasi drabužiai, ką reiškia viena ar kita detalė ir t. t. Originaliai atskleistų kuršiško gyvenimo būdo ypatumus,“ – dėstė Turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė.

Keturiems kostiumams atkurti buvo skirti 25 tūkst. Eur. Tai nėra daug, nes istorinių drabužių atkūrimo procesas yra ilgas ir labai brangus. Atkuriant kostiumus remtasi kapinynų archeologine medžiaga, aprašymais. Drabužių rekonstrukcijos darbus jau 20 metų atliekanti Irma, „Pilsots“ klubo direktorė, yra tas žmogus, kuris surado, subūrė visus reikalingus amatininkus ir suvienijo bendram darbui. Vienas rūpinasi lino audimu, kitas – ginkluote ir pan. „Šiems Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro kostiumams atkurti buvo suvienytos visos Lietuvos geriausių amatininkų pajėgos“, – akcentavo Irma.

Pagal keturis kapinynus

Irmos vyras Benas – seržantas, istorijos magistrantūros studentas, taip pat „Pilsots“ klubo puoselėtojas. „Atsižvelgdami į tai, kad šio Turizmo informacijos centro veiklos teritorija šliejasi su keliomis pagrindinėmis kuršių žemėmis, buvo pasirinkti kostiumai iš skirtingų teritorijų. VI a. datuojamas iš Klaipėdos mieste esančio Bandužių kapinyno, tada du VIII a. ir X-XII a. kapai iš Palangos kapinyno ir XI-XII a. kapas iš Kretingos rajone esančio Gintališkės piliakalnio kapinyno. Du moteriški ir du vyriški kapai. Norėjome atspindėti besiformavusios kuršių genties materialinės kultūros chronologiją“, – pasakojo Benas.

Istoriniams artefaktams įvertinti, kad rekonstrukcijos būtų kuo tikslesnės, Irma subūrusi visus amatininkus nustatytu tam tikru laiku lankydavosi muziejuose, kur jiems buvo pagal išduotą leidimą atveriami istorijos klodai. Pavyzdžiui, Kauno karo muziejuje buvo įvertinti Gintališkės kapinyno radiniai. Visai komandai buvo suteikta teisė apžiūrėti istorinius artefaktus 7 val. ryto, kuomet muziejus dar neatidarytas lankytojams, muziejininkė turėjo taip pat atvykti anksčiau. Įėjus kiekvienas dirba savo darbą: ginklakalys įvertina ginklus, juvelyras – juvelyrinius dirbinius ir pan. Susitarimas su muziejais užtrunka, juolab po to – visų duomenų užfiksavimas. Komanda, atkurdama, keturis kostiumus, lankėsi ir Nacionaliniame muziejuje bei Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejuje.

Specialiai augino mėlynžolę

Anot Irmos, visi atkurtų kostiumų audiniai yra ne tik nuausti pagal tam laikmečiui būdingą raštą, bet ir nudažyti. Vikinginio stiliaus žydrai sermėgai buvo panaudota Lietuvoje auganti mėlynžolė ir per 3 metus surinktas jos žiedų kiekis.  specialiai auginama mėlynžolė, kuri auga 3 metus. Tai buvo svarbu, siekiant išgauti būtent tokį atspalvį, koks buvo originalas. Toks dažymo atvejis yra pirmas Lietuvoje. Nenueita lengvesniu keliu parsisiunčiant dažus iš Indijos. Pirmą kartą buvo pasiūti ir marškiniai iš žalio lino, visiškai neapdirbto. Jis austas ne kaip įprasta kvadračiukais, o eglute.

Kostiumų rekonstrukcija užtruko pusę metų kol buvo sukurtas pats pagrindas. „Šis laikas būtų užtrukęs žymiai ilgiau, tačiau mes dalį kapinynų buvo išstudijavę jau anksčiau, ruošėmės tokio pobūdžio darbams, tai leido darbus vykdyti operatyviau“, – pastebėjo Irma ir Benas. Abu sutuoktiniai akcentavo, kad labai paprasta sukurti rekonstrukcijas jau atkurtų kostiumų, tačiau jie to nepraktikuoja. Visada remiasi ne tik nuotraukomis, o fiksuoja archeologinius radinius muziejuose.

Archeologinėse ataskaitose – spragos

„Pilsots“ klubo įkūrėjų patirtis parodė, kad nevalia pasikliauti kitų užfiksuotais duomenimis, būtina kiekvieną detalę pamatyti savo akimis, viską patikrinti. „Palangos kapinyno 199 kapo kalavijas anteniniais rankenos galais yra aprašytas mokslininkų, turime brėžinius. jis yra atkurtas ne kartą. Tačiau išsiaiškinome, kad rekonstrukcijos nėra tikslios, nes buvo remiamasi vien brėžiniais ir mes pirmieji prisilietėme prie paties artefakto, saugomo Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pirmiausia, kalavijas trumpesnis, ne 80 cm, o 67 cm. Ataskaitoje užfiksuota, kad geležies nugarėlė yra labai plona ir kone identiška ašmenims. Tačiau iš tiesų ašmenys išstorėja pačiame centre ir išplonėja ties nugarėle į ašmenų pusę. Dar yra griovelis. Kalavijas primena savo formą tarpinį variantą tarp smogiamojo kovos peilio ir kalavijo. Supratome, kad archeologinėse ataskaitoje yra spragų“, – teigė Benas. Dėl kalavijo nešiojimo niuansų taip pat būta netikslumų, neteisingų interpretacijų.

Atkurtais kuršių rūbais siekiama parodyti, kad tautų kraustymosi laikotarpio (V-VI a.) pabaigoje susiformavusi kuršių gentis turėjo stabilumo požymių: VI a. papuošalai dubliuojami VIII a., matyti tendencijos. Atkurti vyrų rūbai (X-XII a.) parodo tam tikrą virsmą, kuris aiškiausias karyboje. Susiformavo tam tikras karių socialinis sluoksnis.

Daugiau informacijos galima rasti www.klaipedosrajonas.lt. Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti traktuojama, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

 

Teksto autorė: Agnė ADOMAITĖ

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro nuotr.