Romantiškojo stiliaus Preilių dvaro kraštovaizdžio parką (41ha) puošia sudėtinga kanalų ir tvenkinių su  salomis sistema, kuriai tenka ko ne trečdalis viso parko ploto – apie 13 ha. Visgi, vandens telkiniai yra ne tik traukos vieta  mums – parkų lankytojams, tai tikri namai vandens augalams ir gyvūnams bei prieglobstis tai gyvajai gamtos daliai,  kuri gali sau pasirinkti kur leisti savo dienas – vandenyje ar sausumoje.

Parko vandenys vilioja vabzdžius, paukščius, žinduolius, na, žinoma, ir varliagyvius… Visgi žmogaus sukurti kūriniai  reikalauja priežiūros, kitaip nyksta ir paranda savo grožį bei esmę. Pastarąjį šimtmetį ne visiems Preilių dvaro parko  vandens telkiniams pavyko išlaikyti dar XIX a. viduryje jiems suteiktus bruožus. Kintantis žmonių gyvenimas ir jų  įpročiai keitė ir parko veidą. XX a. antroji pusė visiems vandens telkiniams „padovanojo“ neįtikėtiną taršą  maistinėmis medžiagomis. Tokios žmogaus ūkinės veiklos sukeltos taršos neišvengė ir Preilių parkas: padidėjęs  maistinių medžiagų (dažniausiai azotu ir fosforu) kiekiai skatino vandenų eutrofikaciją, o tuo pačiu – parko vandenų  biologinės įvairovės bei atvirų pakrančių nykimą. Palikus likimo valiai ir toliau nyks tiek ekologinės, tiek ir  estetinės bei kultūrinės parko vandenų vertybės.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo gamtos apsaugos ekspertas Žydrūnas Sinkevičius sako „…parkų vandens telkiniai  itin svarbūs biologinės įvairovės išlikimui dar ir dėl to, kad jie yra retų varliagyvių buveinės, kuriose jie įsikuria,  maitinasi ir veisiasi. 2021 metų balandžio-spalio mėnesiais Preilių dvaro parke ir tvenkiniuose stebėtos 5 varliagyvių  rūšys: pievinė varlė (Rana temporaria), didžioji ir mažoji kūdrinės varlės (Pelophylax kl. esculentus, P. lessonae),  pilkoji rupūžė (Bufo bufo) bei paprastasis tritonas (Triturus vulgaris)“.

2021-ųjų vasaros pabaiga ir ruduo – sujudimas parko vandenų gyvenime. Projekto LLI-476  Save Past for the Future “Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas” iniciatyva pradėti  valyti  senieji Preilių dvaro parko kanalai: gilinamas jų dugnas, šalinamas susikaupęs dumblas bei surenkamos vagoje bei pakrantėse  susikaupusios šiukšlės. Išvalius kanalus ne tik pagerės vandens kokybė, vandens telkiniai ir jų pakrantės taps  patrauklesni parko lankytojams, bet ir susidarys palankesnės sąlygos parke gyvenantiems varliagyviams gyventi ir  veistis.

Spalio pradžioje, kol rudenėjančiame parke vis dar burzgia kanalus valantys ekskavatoriai, į Preilius atvyko projekto partneriai – Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo specialistai padėti įrengti naujas žiemavietes varliagyviams. Juk  šiems jau pats laikas susirasti vietas, kuriose galėtų saugiai praleisti ateinančią žiemą, o pavasarį nebijodami juos  tykančių plėšrūnų pasiekti vandenis, kuriuose užgims nauja varliagyvių karta. Visgi… dar tvarkomų dvaro kanalų  aplinka neatrodo itin svetingai. Gamtosaugininkas Ž. Sinkevičius Preilių savivaldybes atstovams paaiškino kaip  įrengiamos žiemavietės varliagyviams: „Vieta parenkama šiek tiek tolėliau nuo vandens telkinio, būtinai  atviroje ir  kiek aukštesnėje vietoje, kad pakilus vandens lygiui ji nebūtų apsemta. Parinktoje vietoje iškasamas 0,5 m gylio lovys  ir į jį suguldomi kelmai, šakos, akmenys ir užpilami 30 cm žemių sluoksniu, tada vėl kraunami kelmai ir  užpilami dar vienu žemių sluoksniu… Taip palaipsniui sluoksniuojant ir suformuojama „varliagyvių trobelė“ – iki 2  m aukščio kūgis, kuris nenustebkite – pamažu neišvengiamai susmuks. Na, o dabar visi kibkime į darbą, kad bent  kelioms artimiausioms žiemoms Preilių parko varliagyviai galėtų įsikurti trijuose naujuose „žiemos rūmuose“.  Tikimės, kad šios naujosios žiemavietės pagerins žiemojimo sąlygas varliagyviams, tad varlės pavasarį  džiugins  romantiškojo parko lankytojus romantiškai melodingu kurkimu“.

Projektas „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“   2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa Projekto bendra vertė – 1 030 848,12 Eur, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 876 220,89 Eur. Projekto tikslas – padidinti organizacijų, dalyvaujančių istorinių parkų atkūrimo ir jų priežiūros veiklose, pajėgumus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latgalos regionuose pasitelkiant modernias ir plačiai apimančias teritorijų tvarkymo nuostatas, apjungiančias istorines, gamtos ir biologinės įvairovės bei kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes ir aspektus.

Straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. ž turinį atsako VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią Europos Sąjungos poziciją.

Programos tinklapis www.latlit.eu.

ES tinklapis www.europa.eu.

Jūratės Sendžikaitės ir Žydrūno Sinkevičiaus nuotraukos