Stovykla organizuota kaip viena iš projekto „Vandens resursų panaudojimas ekoturizmo plėtrai Latvijoje ir Lietuvoje“, „Learn Eco Travel“ Nr. LLI -349, vykdomo pagal Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa 2014-2020, veiklų. Dėkojame stovyklautojams ir tėveliams už pasitikėjimą ir pagalbą.
Stovykloje dalyviai daug keliavo, stebėjo ir tyrinėjo gamtą, aplankė gamtos ir kultūros paveldo objektus, varžėsi, vakarojo prie laužo ir mokėsi praktinių išlikimo gamtoje įgūdžių.

Štai keletas molėtiškių (į stovyklą vyko keturi), atsiliepimų:

Monika:
„Man labai patiko šioje stovykloje! Nesitikėjau, kad viskas bus taip gerai suplanuota. Labiausiai patiko, kai pasiskirstėme į komandas ir varžėmės. Žaidėme tinklinį, traukėme virvę, dalyvavome estafetėse, taip pat žaidėme žaidimą ,,Vaivorykštė”. Važiavome į Daugpilį. Į universitetą, kuriame tiriami visokie mikroorganizmai, visatos kūnai ir pan. Taipogi patiko kelionė plaustu į Upursalos salą. Sužinojau, kad joje aukodavo dievams gyvulius ir netgi mažas mergaites! Pamačiau vieną labai mažą salą, kuri yra keliaujanti iš vienos vietos į kitą. Kiekvieną rytą darydavome mankštą, ji labai prablaškydavo. Ir kiekviena diena savaip nustebindavo! Norėčiau dar kartą ten nuvykti, kad susitikčiau su draugais, su kuriais susidraugavau toje stovykloje.“

Austėja:
„Man labiausiai patiko lankytis įvairiuose muziejuose ir universitetuose. Ten aš sužinojau apie gyvūnus, žuvis, vabalus, augalus ir kitokius įdomius dalykus. Mes ne tik keliavom po įvairias vietas, bet ir darėme įvairiausius darbelius: dažėm dėžutes, darėm sapnų gaudykles ir t.t. , bet man labiausiai patiko piešti ant marškinėlių. Mes važiavome į kalnus, į muziejus, į universitetus, prie Velnio ežero ir t. t., sužinojau daug, bet išvardinsiu tik kelis įspūdžius. Man labiausiai įsiminė Velnio ežeras, ten negalima maudytis, nes jame saldus vanduo ir dėl to susisuka galva, daug kas ten pasiklysta. Velnio ežeras susijungia su kitu požeminiu ežeru, bet jo pavadinimo mums nesakė. Dar mes buvom Daugpilio universitete, kuriame tyrinėja augalus, daro tyrimus su jų DNR, stebi, kaip jie mutuoja, ir atlieka naujus eksperimentus. Aišku, ten ne tik keliavome ir darėm darbelius, bet ir susiradom naujų draugų, su kuriais mes laiką praleidom dar linksmiau.“

Vaida:
„Man labai patiko važiuoti prie Velnio ežero, Upursaloje, važiuoti į liepų kalną, smagiai praleisti laika pas žolininkę. Užsiėmimai buvo labai įvairūs nuo ežiuko lipdymo iki sapnų gaudyklės darymo, ypač man patiko daryti savo marškinėlius ir puošti dėžutes. Daug važinėjome į muziejus, iškamšų muziejų, ežerų muziejų, kur buvo daug žuvų, vabalų muziejų, taip pat buvome Daugpilio universitete. Kitas keliones jau paminėjau. Sužinojau Velnio ežero istoriją, Upursaloje išgirdau tikrai labai daug įdomių pasakojimų, per visas ekskursijas sužinodavau vis kažką naujo. Draugų susiradau tikrai labai daug, su latviais taip pat daug bendravome, susikalbėdavome angliškai, o jei nežinodavome žodžio parodydavom gestais. Lietuvių taip pat buvo labai draugiškų su jais bendrauti, žinoma, buvo lengviau. Dar man labai patiko eiti maudytis, įvairios sportinės veiklos paplūdimyje ir salėje, ypač patiko valčių lenktynės ir virvių traukimas.”

Finansavimo šaltinis: Europos regioninės plėtros fondas

Finansavimo dydis: 525 464,95 €

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Molėtų rajono savivaldybė. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.