Please update your browser

You are using old browser version, which is not technically supported. That way some functions maybe are not available or aren't working right. Using information bellow please update or use another browser.

Free browsers - all browsers provide the same base functions and are easy to use. Choose which browser do you want to download:

  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

    About the programme
  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

  • Bringing neighbours closer

    Bringing neighbours closer

    Welcome to the Interreg V-A Latvia–Lithuania Programme 2014–2020!

LLI-306 Conservation of biodiversity in open wetland habitats of the LV-LT cross-border region applying urgent and long-term management measures

Preservation of wetland ecosystems in Latvia-Lithuania cross-border region faces such similar challenges as lack of knowledge and experience in preservation of valuable wetland habitats. This requires common solutions and strong cooperation. The project aims to create a common methodology of wetland habitat management for the region. All project activities was carried out in Natura 2000 network sites or other protected areas. During the project open wetland habitats of pilot project areas was mapped, their diversity and status was assessed. This information was serve as a basis for the preparation of two nature management plans for Natura 2000 sites in Latvia. It also was used for the development of joint solutions for improvement of habitat mapping methods, and recommendations how to select the best management tools and equipment, nature management measures (for example cutting and removal of shrub and prevention of their re-sprouting, cutting and removal of grasses) for the different types of wetlands. A manual on wetland management practices in Latvia and Lithuania was prepared, as well as methodology on long-term monitoring of restoration and management effectiveness was developed. Implementation of management measures was demonstrated in 6 small (~1 ha) and 2 large (~5 ha) plots in both countries. Also, capacities of different stakeholders was increased in 6 trainings for local communities and private land owners, 2 workshops for local authorities and state institutions, experience exchange visit, and final project conference.

Social media and contacts:
Phone: +37068233041
E-mail: sartai@grazute.lt
Website: www.sartai.info, www.grazute.lt,
Address: Vytauto g. 5, Dusetos, Zarasų r.

25 April 2020

Klampojant pelkių plynėmis…

Klampojant pelkių plynėmis…

Pelkės teikia prieglaudą daugeliui saugomų augalų ir gyvūnų, taip pat yra vertingos ekosistemos, veikiančios kaip kempinė ir mažinančios potvynių pavojų. Pelkės yra vietos, kuriose galima mėgautis neįprastais kraštovaizdžiais, svaigiu gailių ar žydinčių viržių kvapu, uogauti ar rinkti vaistažoles. Deja, Latvijos ir Lietuvos saugomoms pelkėms grėsmę kelia jas sparčiai užkariaujantys medžiai ir krūmai.

Latvijos ir Lietuvos pasienio bendradarbiavimo projektas „OPEN LANDSCAPE“ („Atviras kraštovaizdis“) dvejus metus buvo puiki Latvijos ir Lietuvos mokslininkų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir atsakingų valstybės institucijų, norinčių atkreipti dėmesį į pelkių apsaugą ir rūpintis jų gamtos vertybėmis, bendradarbiavimo platforma.

Projekto tikslas: sukurti bendrą Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono pelkių buveinių tvarkymo metodiką.

Pasiekimai

  • Padidintas susidomėjimas pelkių buveinių tvarkymu Latvijos ir Lietuvos pasienio zonoje
  • Surengti vertingi susitikimai ir pasidalyta patirtimi
  • Savivaldybių ir saugomų teritorijų specialistai įgijo praktinės pelkių buveinių tvarkymo patirties
  • Penkiose teritorijose Latvijoje ir Lietuvoje atlikti demonstracinai tvarkymo darbai
  • Praplėstos gyventojų žinios apie pelkių biologinę įvairovę
  • Viesitės savivaldybės patalpose įkurtas „Žaliasis švietimo kampelis“
  • Parengti du gamtos draustinių gamtotvarkos planai ir septyni pelkių (nuo 0,5 iki 5 ha ploto) tvarkymo planai
  • Atliktas išsamus Sartų ir Biržų regioninų parkų (Lietuva) pelkių buveinių vertinimas ir jų kartografavimas pagal EUNIS klasifikaciją
  • Sukurta pelkių buveinių atkūrimo ir tvarkymo priemonių efektyvumo vertinimo ir ilgalaikio stebėjimo metodika
  • Parengtas pelkių buveinių tvarkymo vadovas

Pasiekti rezultatai

Keitimasis patirtimi ir visuomenės įtraukimas

Preilių savivaldybėje buvo organizuota dviejų dienų konferencija projekto rezultatams aptarti ir apsikeisti moksline informacija. Surengta trijų dienų kelionė po saugomas Latvijos ir Lietuvos gamtos teritorijas. Ekspertų susitikimai vyko Dusetose (Lietuva), seminarai savivaldybių specialistams ir gyventojams Elkšnių ir Viesytės savivaldybės Aizdumblės pelkės gamtos draustinyje, taip pat Pelečiuose ir Pelečių ežero pelkės gamtos draustinyje, Preilių savivaldybėje, Sartų ir Biržų regioniniuose parkuose (Lietuva).

Viesytės savivaldybės tarybos patalpose sukurtas aplinkos mokymo kambarys „Žaliasis švietimo kampelis“, aprūpintas kompiuterine įranga, baldais, skelbimų lentomis ir nuotraukomis.

Kartografavimas ir metodikos kūrimas

Sartų ir Biržų regioniniuose parkuose (Lietuva) pagal EUNIS metodiką buvo kartografuotos pelkės, įvertinta jų biologinė įvairovė, paplitimas, būklė ir apsaugos būdai. Parengti Supės pelkės ir Pelečių ežero pelkės gamtos draustinių gamtotvarkos planai.

Parengtos ataskaitos „Pelkių buveinių tvarkymo metodai, priemonės ir sistemos“ apie Latvijoje ir Lietuvoje sukauptą pelkių tvarkymo patirtį.

Parengta pelkių buveinių atkūrimo ir tvarkymo priemonių priemonių efektyvumo vertinimo ir ilgalaikio stebėjimo metodika.

Parengtas vadovas apie įvairių tipų pelkių tvarkymo metodus, taikomus specialiai saugomose Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono pelkėse.

Praktinis tvarkymas

Parengti išsamūs tvarkymo planai ir įgyvendintos tvarkymo priemonės (nupjauti medžiai ir krūmai) penkiose parodomosiose teritorijose Latvijoje ir Lietuvoje:

– Supės pelkės gamtos draustinyje – 5 ha

– Pelečių ežero pelkės gamtos draustinyje – 5 ha

– Aizdumblės pelkės gamtos draustinyje – 1 ha

– Sartu regioniniame parke trijose skirtingose pelkėse (3,44 ha, 0,60 ha, 0,56 ha)

– Biržų regioniniame parke keturiose skirtingose pelkėse (1,10 ha, 0,79 ha, 0,78 ha, 0,69 ha)

 

Bendras projekto biudžetas – 374 367,80 EUR

Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 318 212,63 EUR

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2018-04-03–2020-04-02

Daugiau informacijos: www.latlit.eu

Ši informacija yra parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už informacijos turinį atsako projekto partneriai. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Projekto partneriai:

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija, www.sartaigrazute.am.lt

Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas, www.gpf.lt

Biržų regioninio parko direkcija, www.birzuparkas.lt

Preilių savivaldybė, www.preili.lv

Gamtos apsaugos agentūra, www.daba.gov.lv

Viesitės savivaldybė, www.viesite.lv

Susisiekite su mumis: laura@grazute.lt

Kas yra šlapynės? Pagal Ramsaro konvenciją, šlapynės yra dirbtinės arba natūralios, nuolat vandens apsemtos ar periodiškai užliejamos teritorijos. Gėlas, apysūris ar sūrus vanduo jose stovi arba lėtai teka. Šlapynėms taip pat priskiriami ir seklūs žemyniniai, vandenynų ir jūrų pakrančių vandens telkiniai, kurių gylis per mažus potvynius neviršija šešių metrų. Šlapynės ekosistemos, kuriose dėl vandens, Saulės energijos ir užmirkusio grunto sąveikos natūraliomis sąlygomis kaupiasi organinės, biogeninės ir kitos medžiagos.

 

Read more
24 March 2020

Purve iki ausų ir pelkių svarba !!!

Kas pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie pelkę?

Baugoka, mistinė vieta. Klampynė, į kurią nebent spanguolės vilioja. Nei sausuma, nei vanduo – kažkoks keistas jų derinys. Iš tiesų, pelkės yra labai svarbi gamtos dalis:

  • jos yra daugybės augalų ir gyvūnų buveinės;
    • pelkės reguliuoja vandens režimą, nes lietinguoju laikotarpiu sukaupia vandenį, sausuoju – jį atiduoda;
    • pelkės kaupia anglies dioksidą ir taip mažina klimato kaitą;
    • pelkėse auga medingieji augalai, uogienojai;
    • ypatingai graži kraštovaizdžio dalis;
    • jos turi daug daugiau svarbių savybių ir atlieka sudėtingų ekosistemų funkcijų!

Pelkių įvairovė

Pelkėms būdingas nuolatinis drėgmės perteklius, besikaupiantis durpių sluoksnis, savita augalija ir gyvūnija. Pelkėja ežerų pakrantės, nelaidaus grunto slėniai, daubos. Pelkėjimą lemia augalai, kai dėl vandens pertekliaus kaupiasi, nesiskaido negyvos jų liekanos. Pelkės yra gana skirtingos ir skirstomos į pagrindinius tris tipus:

  • žemapelkės susidaro vietose, kuriose gruntinis vanduo siekia paviršių arba vanduo suteka iš aplinkinių teritorijų ir susilaiko dėl nelaidžių žemės sluoksnių. Žemapelkėse vyrauja įvairios viksvos, auga pupalaiškiai, žaliosios samanos, beveik nėra arba auga labai mažai kiminų. Žemapelkėms nebūdinga rūgšti aplinka, todėl rūšių įvairovė jose didžiausia. Šarmingos žemapelkės yra ypač turtingos retųjų augalų.
  • tarpinės pelkės mažiau vandens gauna iš mineralinių medžiagų turinčių gruntinių vandenų ir daugiau vandens iš maisto medžiagų beveik neturinčių kritulių. Tarpinėse pelkėse auga tiek žemapelkėms, tiek aukštapelkėms būdingi augalai.
  • aukštapelkėse, dėl susikaupusio ypač storo durpių sluoksnio, gruntinis vanduo nebepasiekia paviršiaus ir visą vandenį pelkės gauna tik iš kritulių. Vandenį pelkės paviršiuje sugeria ir sulaiko būdingiausi aukštapelkių augalai – kiminai. Aukštapelkėms taip pat būdingos balžuvos, spanguolės, viržiai. Aukštapelkės dėl rūgščios aplinkos augalų liekanos beveik nesiskaido ir kaupiasi kaip durpės. Dėl to aukštapelkėms būdingas iškilęs ar bent šiek tiek išgaubtas paviršius.

Gamtos vertybės pelkėse

Dažnai pelkės yra atokiose vietose, sunkiai praeinamos ir retai lankomos žmonių. Dėl žmonių nedrumsčiamos ramybės ir specifinių aplinkos sąlygų pelkės yra daugelio labai retų augalų ir gyvūnų rūšių namai. Žemapelkės ir tarpinės pelkės ypač svarbios daugeliui gegužraibinių augalų, pelkinėms uolaskėlėms, liekniniams beržams, žvilgančiosioms riestūnėms ir daugeliui kitų rūšių Tik aukštapelkės yra tinkamos buveinės dirviniams sėjikams, tikučiams. Didesnėse pelkėse poilsio apsistoja migruojantys paukščiai, apypelkių miškuose lizdus mėgsta sukti plėšrieji paukščiai.

Ūkinė veikla pelkėse

Nepaisant to, kad pelkių augalų pašarinė vertė nedidelė, jose, dažniausiai žemapelkėse, daug amžių žmonės pjovė žolę, ganė gyvulius. Nuo XX a. vidurio, prasidėjus didelio masto melioracijos darbams, labai daug natūralių pelkių buvo sunaikinta, paversta dirbamais laukais. Aukštapelkės daugiausia buvo sausinamos siekiant išgauti ir panaudoti jose susikaupusias durpes.

Tiesioginis pelkių sausinimas ir kita ūkinė veikla neigiamai paveikė visų tipų pelkes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Sausintos pelkės apauga medžiais ir krūmais, kurie išgarina daug vandens ir dar labiau nusausina pelkes. Pažeistos pelkės keičiasi, tampa nebetinkamos retiesiems augalams ir gyvūnams. Sausintose pelkėse sparčiai skaidosi durpės, todėl jose įsikuria pelkėms nebūdingi augalai ir į atmosferą išsiskiria daug anglies dioksido. Daugiausia problemų kyla dėl to, kad mažėja atvirų pelkių buveinių ir dėl to prarandama jų teikiama nauda.

Siekiant įgauti patirties atkuriant atviras pelkių buveines, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir atsakingų valstybinių institucijų specialistai ėmėsi įgyvendinti Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektą „OPEN LANDSCAPE“.

Projektas Nr. LLI-306 „Biologinės įvairovės išsaugojimas LV-LT pasienio regiono atvirose pelkių buveinėse taikant neatidėliotinas ir ilgalaikes tvarkymo priemones“ (OPEN LANDSCAPE)

Projekto tikslas – sukurti bendrą abiem šalims regiono šlapynių buveinių tvarkymo metodiką. Visa veikla bus vykdoma Natura 2000 tinklui priklausančiose arba kitose saugomose teritorijose.

Skirtingi pelkių buveinių tvarkymo būdai Latvijoje ir Lietuvoje

Cenu tyrelio pelkė (Latvija). Šalia Cenu tyrelio pelkės iki šiol kasamos durpės, todėl vis dar intensyviai drenuojamas durpynas, kad būtų įmanoma durpių gavyba. Deja, kanalai ne tik nusausina durpyną, bet ir daro stiprų poveikį šalia esančiai Cenu tyrelio pelkės ekosistemai. Per Cenu tyrelio pelkę nutiestas medinis takas, kuris yra atviras lankytojams. Dėl didelio lankytojų srauto, kurie eina ne tik metiniu taku, bet ir šalia jo, nukenčia augalai ir visa pelkės ekosistema. Kiekvienu atveju būtina labai gerai apsvarstyti, ar verta iki pelkėje esančių ekologiniu ir biologinės įvairovės požiūriu svarbiausių vietų tiesti pažintinius takus, kuriais gali eiti neribojamas lankytojų srautas.

Kemerių pelkėje (Latvija) vykdomi kiminų ir kitų pelkėms būdingų augalų atsodinimo ir pelkės atkūrimo bandymai. Šioje pelkėje nuolat matuojamas vandens lygis ir intensyviai stebimas ekosistemos kitimas (gerėjimas, pablogėjimas). Pelkėje įrengtos sausinamųjų kanalų užtvankos, kurioms panaudotos tik vietoje iškastos durpės.

Kanierio ežeras (Latvija) pasižymi  labai gausia biologine įvairove. Aplink ežerą susidarančiose užpelkėjančiose vietose, aptinkamos retos rūšys, tokios kaip rusvasis vikšrenis, pajūrinis sotvaras, šakotoji ratainytė, raktažolė pelenėlė. Šioje teritorijoje pritaikomi nauji gamtotvarkos metodai, siekiant išsaugoti jautrias rusvojo vikšrenio bendrijas, kurios yra jautrios kitų žolinių augalų konkurencijai. Šios bendrijos aptinkamos sunkiai prieinamuose Kanierio ežero pusiasaliuose, į kuriuos veda pažintinis takas nutiestas tiesiog ant ežero vandens. Siekiant išsaugoti šias rusvojo vikšrenio bendrijas, tenka pjauti ir šalinti visą žolinę augmeniją, tarp kurių auga ir šakotoji ratainytė, kuri taip pat yra reta rūšis, dėl to kyla diskusija, kuriai rūšiai svarbu teikti prioritetą išsaugojimui.

Išeksploatuotame Pūščios (Lietuva) durpyne 2000 m. Lietuvos gamtos fondo iniciatyva pirmą kartą buvo pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai – pastatyta 15 užtūrų ir patvenkti pelkės pakraščiu iškasti kanalai. 2018-2019 m. buvo atlikti pakartotiniai pelkės atkūrimo darbai pagal gamtotvarkos planą. Siekiant atkurti pelkines buveines, dalyje durpyno iškirsta sumedėjusi augalija, pagrindiniai grioviai pertverti plastikinėmis pertvaromis užpilant gruntu, surenkamieji grioviai pertverti natūralaus grunto patvankomis. Šiais darbais pavyko pakelti gruntinio vandens lygį, tačiau liko nedidelis jo nuotėkis dėl ankstesnės požeminės drenažo sistemos. Nebuvo rastas archyvinis drenažo sistemos  projektas, todėl sistema nebuvo visiškai neutralizuota. Nepaisant to, dalyje durpyno atsikuria pelkinės buveinės. Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą ima plūsti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tyrimais nustatyta, kad Pūščios pelkė išskiria 880 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis važiuodamas aplink Žemę ties pusiauju 78 kartus. Atkūrus natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymasis ir mažinamas klimato kaitą sukeliančių dujų skyrimasis į atmosferą.

Kaip matome yra taikomi skirtingi tvarkymo būdai ir siekiamas geriausias rezultatas išsaugoti pelkines buveines.

Projektą iš dalies finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa (www.latlit.eu).

Projekto pradžia – 2018-04-03, projekto pabaiga – 2020-04-02.

Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 318 212,63 Eur.

Šis leidinys parengtas naudojant Europos sąjungos finansinę paramą. Už šio leidinio turinį atsako Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

 

Projekto partneriai:

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija, www.sartaigrazute.am.lt

Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas, www.gpf.lt

Biržų regioninio parko direkcija, www.birzuparkas.lt

Preilių savivaldybė, www.preili.lv

Gamtos apsaugos agentūra, www.daba.gov.lv

Viesitės savivaldybė, www.viesite.lv

Susisiekite su mumis: laura@grazute.am.lt

Read more
30 September 2019

Experience exchange study trip for LLI-306 project

Patirties mainų kelionė 2019-09-23 – 2019-09-25

Įgyvendinant projektą „LLI-306 „CONSERVATION OF BIODIVERSITY IN OPEN WETLAND HABITATS OF THE LV-LT CROSS-BORDER REGION APPLYING URGENT AND LONG-TERM MANAGEMENT MEASURES, OPEN LANDSCAPE“ 2019 m. rugsėjo 23-25 dienomis vyko projekto partnerių patirties mainų kelionė, kurios metu buvo dalijamasi patirtimi apie pelkių buveinių tvarkymą ir išsaugojimą.

Read more
28 September 2019

Training seminar for local communities and private land owners for LLI-306 project

Projekta ietvaros, 2019. gada 20. septembrī, Elkšņos notika  mācību seminārs vietējai sabiedrībai un zemju īpašniekiem, kas dzīvo Aizdumbles purva tuvumā. Semināru vadīja Jolanta Bāra, Daugavpils novada domes Dabas resursu nodaļas vadītāja.

Ievadā semināra dalībnieki tika informēti par pašu projektu, kam sekoja prezentācija par dabas vērtībām Latvijas purvos un konkrēti Aizdumbles purvā, apsaimniekošana bioloģiskās daudzveidības saglabāšanai. Pēc teorētiskās daļas, sekoja izbraukums uz Aizdumbles purvu, kur dabā tika skatītas minētās dabas vērtības, purva teritorijas īpatnības un citi ar apsaimniekošanu saistītie jautājumi.

Read more
18 September 2019

Training seminar for local communities and private land owners for LLI-306 project

Rugsėjo 14-15 d. Vyko renginiai skirti vietos bendruomenėms ir privačių žemių savininkams, kurie buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Bioįvairovės išsaugojimas atvirose pelkių buveinėse Lietuvos – Latvijos pasienio regione taikant skubias ir ilgalaikes tvarkymo priemones, Atviras kraštovaizdis“ Nr. LLI-306.

Renginių metu buvo pristatoma:

Atvirų šlapžemių buveinių apaugimas, grėsmės ir problemos;

  1. Atvirų pelkių buveinių įvairovė, pasiskirstymas ir būklė;
  2. Atvirų pelkių buveinių tvarkymo priemonės ir geroji valdymo praktika.

Po pristatymo rugsėjo 14 d. lankėmės Sartų regioninio parko teritorijoje esančiose pelkėse Ilgašilio miške. Aplankėme kelias tarpines pelkes ir liūnus, šaltiniuotas tarpinio tipo pelkes su rūdingais, geležingais šaltiniais, bei šaltinį su besiformuojančiais tufais. Šios pelkės projekto metu buvo inventorizuotos pagal EUNIS klasifikacijos sistemą, įvertinta jų būklė ir tvarkymo poreikis. Taip pat žygio metu stebėtos ir kelios Europinės Svarbos rūšys – pelkinė uolaskėlė, ir žvilgančioji riestūnė, dvilapis purvuolis, pūkuotoji apuokė. Pelkės ypatingos saugomų rūšių gausa ir tuo, kad kai kurių iš šių rūšių populiacijos Sartų RP yra vienos iš didžiausių Lietuvoje.

Read more
5 November 2018

Ar išsaugosime paskutinį retų rūšių prieglobstį?

Biržų ir Sartų regioninių parkų pelkėse visą vasarą darbavosi Gamtos paveldo fondo specialistai. Jie rinko informaciją apie čia augančius augalus, vertino buveinių būklę ir kylančias grėsmes. Apdorojus surinktus duomenis bus įvertinta ekosistemų būklė.

Read more
More articles

Sticking to the swamps …

Wetlands provide shelter for many protected plants and animals, as well as valuable ecosystems that act as a sponge and reduce the risk of flooding. Wetlands are places where you can enjoy unusual landscapes, the heady scent of pity or flowering heather, berry picking or collecting herbs. Unfortunately, the protected wetlands of Latvia and Lithuania are threatened by trees and shrubs that are rapidly conquering them.

The project has been an excellent platform for co-operation between Latvian and Lithuanian scientists, municipalities, non-governmental organizations and responsible state institutions wishing to pay attention to wetland protection and care for their natural values.

Achievements

  • Increased interest in wetland habitat management in the Latvian-Lithuanian border area
  • Valuable meetings and shared experiences – 26 municipal and protected area specialists gained practical experience in wetland habitat management

A two day conference was organised in the municipality of Preiļi, to discuss the results of the project and to exchange scientific information. A three-day tour of the protected natural areas of Latvia and Lithuania was organized. Expert meetings were held in Dusetos (Lithuania), seminars for municipal professionals and residents in the Aizdumblė swamp nature reserve of Elkšnis and Viesīte municipality, as well as in the Pelēči and Pelēči Lake Swamp Nature Reserve, Preiļi Municipality (Latvia), Sarto and Biržai Regional Parks (Lithuania).

  • To educate public about wetland biodiversity “Green Education Corner” has been established in the Viesīte municipality building (Brīvības iela 10). Results of project activities are presented there.

 

 

  • Detailed management plans and management measures (felled trees and shrubs) have been developed in five demonstration areas in Latvia and Lithuania:
    Supe swamp nature reserve – 5 hectares
    Pelēči Lake Wetlands Nature Reserve – 5 hectares
    Aizdumblė swamp in nature reserve – 1 hectare
    Sartu regional park in three different swamps 4.6 hectares
    In Biržai Regional Park in four different swamps 3.36 hectares.
  • Two nature management plans of nature reserves (Pelēču and Supes wetlands) (Latvia) and seven management plans of wetlands (from 0.5 to 5 ha area) have been prepared
  • Detailed assessment of wetlands habitats in Sartai and Biržai regional parks (Lithuania)

Reports:

Information about project outputs related with project events, exchange of experience as
well as public awareness and education is provided on project partners’ websites:
Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija (am.lt)
PROJEKTAI (gpf.lt)
Biržų parkas (birzuparkas.lt)
Preiļu novads (preili.lv)
Dabas aizsardzības pārvalde
viesite.lv

Last updated: 26.06.2024 15:10