Kas pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie pelkę?

Baugoka, mistinė vieta. Klampynė, į kurią nebent spanguolės vilioja. Nei sausuma, nei vanduo – kažkoks keistas jų derinys. Iš tiesų, pelkės yra labai svarbi gamtos dalis:

• jos yra daugybės augalų ir gyvūnų buveinės;
  • pelkės reguliuoja vandens režimą, nes lietinguoju laikotarpiu sukaupia vandenį, sausuoju – jį atiduoda;
  • pelkės kaupia anglies dioksidą ir taip mažina klimato kaitą;
  • pelkėse auga medingieji augalai, uogienojai;
  • ypatingai graži kraštovaizdžio dalis;
  • jos turi daug daugiau svarbių savybių ir atlieka sudėtingų ekosistemų funkcijų!

Pelkių įvairovė

Pelkėms būdingas nuolatinis drėgmės perteklius, besikaupiantis durpių sluoksnis, savita augalija ir gyvūnija. Pelkėja ežerų pakrantės, nelaidaus grunto slėniai, daubos. Pelkėjimą lemia augalai, kai dėl vandens pertekliaus kaupiasi, nesiskaido negyvos jų liekanos. Pelkės yra gana skirtingos ir skirstomos į pagrindinius tris tipus:

• žemapelkės susidaro vietose, kuriose gruntinis vanduo siekia paviršių arba vanduo suteka iš aplinkinių teritorijų ir susilaiko dėl nelaidžių žemės sluoksnių. Žemapelkėse vyrauja įvairios viksvos, auga pupalaiškiai, žaliosios samanos, beveik nėra arba auga labai mažai kiminų. Žemapelkėms nebūdinga rūgšti aplinka, todėl rūšių įvairovė jose didžiausia. Šarmingos žemapelkės yra ypač turtingos retųjų augalų.
• tarpinės pelkės mažiau vandens gauna iš mineralinių medžiagų turinčių gruntinių vandenų ir daugiau vandens iš maisto medžiagų beveik neturinčių kritulių. Tarpinėse pelkėse auga tiek žemapelkėms, tiek aukštapelkėms būdingi augalai.
• aukštapelkėse, dėl susikaupusio ypač storo durpių sluoksnio, gruntinis vanduo nebepasiekia paviršiaus ir visą vandenį pelkės gauna tik iš kritulių. Vandenį pelkės paviršiuje sugeria ir sulaiko būdingiausi aukštapelkių augalai – kiminai. Aukštapelkėms taip pat būdingos balžuvos, spanguolės, viržiai. Aukštapelkės dėl rūgščios aplinkos augalų liekanos beveik nesiskaido ir kaupiasi kaip durpės. Dėl to aukštapelkėms būdingas iškilęs ar bent šiek tiek išgaubtas paviršius.

Gamtos vertybės pelkėse

Dažnai pelkės yra atokiose vietose, sunkiai praeinamos ir retai lankomos žmonių. Dėl žmonių nedrumsčiamos ramybės ir specifinių aplinkos sąlygų pelkės yra daugelio labai retų augalų ir gyvūnų rūšių namai. Žemapelkės ir tarpinės pelkės ypač svarbios daugeliui gegužraibinių augalų, pelkinėms uolaskėlėms, liekniniams beržams, žvilgančiosioms riestūnėms ir daugeliui kitų rūšių Tik aukštapelkės yra tinkamos buveinės dirviniams sėjikams, tikučiams. Didesnėse pelkėse poilsio apsistoja migruojantys paukščiai, apypelkių miškuose lizdus mėgsta sukti plėšrieji paukščiai.

Ūkinė veikla pelkėse

Nepaisant to, kad pelkių augalų pašarinė vertė nedidelė, jose, dažniausiai žemapelkėse, daug amžių žmonės pjovė žolę, ganė gyvulius. Nuo XX a. vidurio, prasidėjus didelio masto melioracijos darbams, labai daug natūralių pelkių buvo sunaikinta, paversta dirbamais laukais. Aukštapelkės daugiausia buvo sausinamos siekiant išgauti ir panaudoti jose susikaupusias durpes.

Tiesioginis pelkių sausinimas ir kita ūkinė veikla neigiamai paveikė visų tipų pelkes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Sausintos pelkės apauga medžiais ir krūmais, kurie išgarina daug vandens ir dar labiau nusausina pelkes. Pažeistos pelkės keičiasi, tampa nebetinkamos retiesiems augalams ir gyvūnams. Sausintose pelkėse sparčiai skaidosi durpės, todėl jose įsikuria pelkėms nebūdingi augalai ir į atmosferą išsiskiria daug anglies dioksido. Daugiausia problemų kyla dėl to, kad mažėja atvirų pelkių buveinių ir dėl to prarandama jų teikiama nauda.

Siekiant įgauti patirties atkuriant atviras pelkių buveines, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir atsakingų valstybinių institucijų specialistai ėmėsi įgyvendinti Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektą „OPEN LANDSCAPE“.

Projektas Nr. LLI-306 „Biologinės įvairovės išsaugojimas LV-LT pasienio regiono atvirose pelkių buveinėse taikant neatidėliotinas ir ilgalaikes tvarkymo priemones“ (OPEN LANDSCAPE)

Projekto tikslas – sukurti bendrą abiem šalims regiono šlapynių buveinių tvarkymo metodiką. Visa veikla bus vykdoma Natura 2000 tinklui priklausančiose arba kitose saugomose teritorijose.

Skirtingi pelkių buveinių tvarkymo būdai Latvijoje ir Lietuvoje

Cenu tyrelio pelkė (Latvija). Šalia Cenu tyrelio pelkės iki šiol kasamos durpės, todėl vis dar intensyviai drenuojamas durpynas, kad būtų įmanoma durpių gavyba. Deja, kanalai ne tik nusausina durpyną, bet ir daro stiprų poveikį šalia esančiai Cenu tyrelio pelkės ekosistemai. Per Cenu tyrelio pelkę nutiestas medinis takas, kuris yra atviras lankytojams. Dėl didelio lankytojų srauto, kurie eina ne tik metiniu taku, bet ir šalia jo, nukenčia augalai ir visa pelkės ekosistema. Kiekvienu atveju būtina labai gerai apsvarstyti, ar verta iki pelkėje esančių ekologiniu ir biologinės įvairovės požiūriu svarbiausių vietų tiesti pažintinius takus, kuriais gali eiti neribojamas lankytojų srautas.

Kemerių pelkėje (Latvija) vykdomi kiminų ir kitų pelkėms būdingų augalų atsodinimo ir pelkės atkūrimo bandymai. Šioje pelkėje nuolat matuojamas vandens lygis ir intensyviai stebimas ekosistemos kitimas (gerėjimas, pablogėjimas). Pelkėje įrengtos sausinamųjų kanalų užtvankos, kurioms panaudotos tik vietoje iškastos durpės.

Kanierio ežeras (Latvija) pasižymi  labai gausia biologine įvairove. Aplink ežerą susidarančiose užpelkėjančiose vietose, aptinkamos retos rūšys, tokios kaip rusvasis vikšrenis, pajūrinis sotvaras, šakotoji ratainytė, raktažolė pelenėlė. Šioje teritorijoje pritaikomi nauji gamtotvarkos metodai, siekiant išsaugoti jautrias rusvojo vikšrenio bendrijas, kurios yra jautrios kitų žolinių augalų konkurencijai. Šios bendrijos aptinkamos sunkiai prieinamuose Kanierio ežero pusiasaliuose, į kuriuos veda pažintinis takas nutiestas tiesiog ant ežero vandens. Siekiant išsaugoti šias rusvojo vikšrenio bendrijas, tenka pjauti ir šalinti visą žolinę augmeniją, tarp kurių auga ir šakotoji ratainytė, kuri taip pat yra reta rūšis, dėl to kyla diskusija, kuriai rūšiai svarbu teikti prioritetą išsaugojimui.

Išeksploatuotame Pūščios (Lietuva) durpyne 2000 m. Lietuvos gamtos fondo iniciatyva pirmą kartą buvo pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai – pastatyta 15 užtūrų ir patvenkti pelkės pakraščiu iškasti kanalai. 2018-2019 m. buvo atlikti pakartotiniai pelkės atkūrimo darbai pagal gamtotvarkos planą. Siekiant atkurti pelkines buveines, dalyje durpyno iškirsta sumedėjusi augalija, pagrindiniai grioviai pertverti plastikinėmis pertvaromis užpilant gruntu, surenkamieji grioviai pertverti natūralaus grunto patvankomis. Šiais darbais pavyko pakelti gruntinio vandens lygį, tačiau liko nedidelis jo nuotėkis dėl ankstesnės požeminės drenažo sistemos. Nebuvo rastas archyvinis drenažo sistemos  projektas, todėl sistema nebuvo visiškai neutralizuota. Nepaisant to, dalyje durpyno atsikuria pelkinės buveinės. Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą ima plūsti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tyrimais nustatyta, kad Pūščios pelkė išskiria 880 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis važiuodamas aplink Žemę ties pusiauju 78 kartus. Atkūrus natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymasis ir mažinamas klimato kaitą sukeliančių dujų skyrimasis į atmosferą.

Kaip matome yra taikomi skirtingi tvarkymo būdai ir siekiamas geriausias rezultatas išsaugoti pelkines buveines.

Projektą iš dalies finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa (www.latlit.eu).

Projekto pradžia – 2018-04-03, projekto pabaiga – 2020-04-02.

Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 318 212,63 Eur.

Šis leidinys parengtas naudojant Europos sąjungos finansinę paramą. Už šio leidinio turinį atsako Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

 

Projekto partneriai:

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija, www.sartaigrazute.am.lt

Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas, www.gpf.lt

Biržų regioninio parko direkcija, www.birzuparkas.lt

Preilių savivaldybė, www.preili.lv

Gamtos apsaugos agentūra, www.daba.gov.lv

Viesitės savivaldybė, www.viesite.lv

Susisiekite su mumis: laura@grazute.am.lt