Saulėtomis šių metų rugpjūčio 2-8 d. Gražutės regioniniame parke Antalieptėje (Zarasų r.) vyko tarptautinė stovykla „Gamtos pasaulis aplink mus“. 28 jaunuoliai (12-14 metų) iš Anykščių, Molėtų, Panevėžio, Zarasų rajonų ir Latvijos (Preili, Aglonos ir Riebini savivaldybių) lydimi stovyklos vadovų ir skirtingų sričių specialistų dalyvavo 7 dienų stovyklos programoje. Stovyklos metu jaunuoliai Gražutės regioniniame parke mokėsi atpažinti paskutinio ledynmečio sukurtas reljefo formas, gyvąją gamtą, gilinosi į vietos ir pasaulio aplinkosaugos iššūkius.

Stovykla organizuota įgyvendinant 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą LLI-349 „Vandens resursų panaudojimas ekoturizmo plėtrai Latvijoje ir Lietuvoje“, Learn Eco Travel.

Stovykla  prasidėjo orientacinėmis varžybomis Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyne, jų metu dalyviai turėjo surasti 15 gamtos ir kultūros paveldo objektų Antalieptės apylinkėse, atlikti komandines užduotis. Jaunuoliai susipažinę su vietove, vieni su kitais ir įveikę kalbos barjerus leidosi į žygį pagal Šavašos upelį lydimi vadovės geografės Rūtos Udraitės. Šavaša – ypatinga Lietuvos upė, jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia upės slėnio šlaitai  – svaiginančio aukščio, o vandenys krenta net 11 metrų kas vieną kilometrą. Kaip tikroje kalnų upėje! Jaunuoliai keliaudami Šavašos slėniu sužinojo, kaip ledynai suformavo Lietuvos ir Latvijos kraštovaizdį, atitempė riedulius bei atkreipė dėmesį į šiuolaikinius geologinius procesus – šlaitų eroziją, griovų formavimąsį.

Stovyklos metu daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai. Ekologės Agnės Prokopaitės organizuotoje  praktinėje vandens tyrimų veikloje jaunuoliai keliaudami irklentėmis tyrė vandens kokybę rinkdami ir palygindami ežerų dugno bestuburius, turėjo galimybę susipažinti su švariausio šalies ežero Švento biologine įvairove bei palyginti ją su kitų vandens telkinių. Dalyvių nuostabą kėlė naujos žinios apie Švento ežere rastas švarių vandens telkinių indikatorines rūšis, kaip antai, raudonosios knygos vandens augalą – pražangiažiedę plunksnalapę (lot. Myriophyllum alterniflorum), kuri Lietuvoje auga tik Švento ežere, bei aptinkama ir keliuose kituose Europos ežeruose.

Didelio dalyvių entuziazmo susilaukė vadovės Rosaros Valės Gedgaudės organizuotas naktinis žygis, kurio metu buvo žygiuojama stebėti naktinio pamiškės gyvenimo. „Anksčiau niekada nekeliavau naktį po laukinę gamtą, tai buvo nauja teigiama patirtis. Dabar jau tikrai nebebijosiu pasiklysti miške ir žinau, kad norint išgirsti nakties garsų reikia išbūti tyloje bent 10 minučių, o tai keliaujant su grupe labai sunku!“ – patirtimi dalinosi stovyklos dalyvė Gabija iš Lietuvos.

Stovyklos metu jaunieji dalyviai kartu su kraštovaizdžio architekte Luka Marcinkute ir architektu Anton Zamulko taip pat gilinosi į globalinius klimato kaitos iššūkius ir kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti prie klimato kaitos lėtinimo. Stovyklos dalyviai nustebino kūrybinėmis ir ekoinovatyviomis idėjomis, kūrybinių dirbtuvių metu sukūrę ekomiestų maketus.

Stovyklos metu jaunuoliai geriau pažino Baltijos sesių Latvijos ir Lietuvos kultūrą, išbandė ekologišką keliavimo būdą irklentėmis, pasikrovė teigiamų emocijų ir žinių, kurios pravers mokykloje ir aktyvioje aplinkosauginėje veikloje.

Projekto pagrindinis partneris:

Preili apskrities administracija

Projekto partneriai:
– Molėtų rajono savivaldybės administracija;
– Panevėžio miesto savivaldybės administracija;
– Riebini apskrities administracija;
– Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija;
– Anykščių rajono savivaldybės administracija;
– Aglona apskrities administracija.

Finansavimo šaltinis: Europos regioninės plėtros fondas

Finansavimo dydis: 525 465,06 €

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Sartų ir Gražutės regioninių parko direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.