Rugsėjo 14-15 d. Vyko renginiai skirti vietos bendruomenėms ir privačių žemių savininkams, kurie buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Bioįvairovės išsaugojimas atvirose pelkių buveinėse Lietuvos – Latvijos pasienio regione taikant skubias ir ilgalaikes tvarkymo priemones, Atviras kraštovaizdis“ Nr. LLI-306.

Renginių metu buvo pristatoma:

Atvirų šlapžemių buveinių apaugimas, grėsmės ir problemos;

2. Atvirų pelkių buveinių įvairovė, pasiskirstymas ir būklė;
3. Atvirų pelkių buveinių tvarkymo priemonės ir geroji valdymo praktika.

Po pristatymo rugsėjo 14 d. lankėmės Sartų regioninio parko teritorijoje esančiose pelkėse Ilgašilio miške. Aplankėme kelias tarpines pelkes ir liūnus, šaltiniuotas tarpinio tipo pelkes su rūdingais, geležingais šaltiniais, bei šaltinį su besiformuojančiais tufais. Šios pelkės projekto metu buvo inventorizuotos pagal EUNIS klasifikacijos sistemą, įvertinta jų būklė ir tvarkymo poreikis. Taip pat žygio metu stebėtos ir kelios Europinės Svarbos rūšys – pelkinė uolaskėlė, ir žvilgančioji riestūnė, dvilapis purvuolis, pūkuotoji apuokė. Pelkės ypatingos saugomų rūšių gausa ir tuo, kad kai kurių iš šių rūšių populiacijos Sartų RP yra vienos iš didžiausių Lietuvoje.

Rugsėjo 15 d. lankėmės Gražutės regioninio parko teritorijoje esančioje Puščios pelkėje.

Išeksploatuotame Pūščios durpyne 2000 m. Lietuvos gamtos fondo iniciatyva pirmą kartą buvo pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai – pastatyta 15 užtūrų ir patvenkti pelkės pakraščiu iškasti kanalai. 2018-2019 m. buvo atlikti pakartotiniai pelkės atkūrimo darbai pagal gamtotvarkos planą. Siekiant atkurti pelkines buveines, dalyje durpyno iškirsta sumedėjusi augalija, pagrindiniai grioviai pertverti plastikinėmis pertvaromis užpilant gruntu, surenkamieji grioviai pertverti natūralaus grunto patvankomis. Šiais darbais pavyko pakelti gruntinio vandens lygį, tačiau liko nedidelis jo nuotėkis dėl ankstesnės požeminės drenažo sistemos. Nebuvo rastas archyvinis drenažo sistemos projektas, todėl sistema nebuvo visiškai neutralizuota. Nepaisant to, dalyje durpyno atsikuria pelkinės buveinės. Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą ima plūsti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tyrimais nustatyta, kad Pūščios pelkė išskiria 880 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis važiuodamas aplink Žemę ties pusiauju 78 kartus. Atkūrus natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymasis ir mažinamas klimato kaitą sukeliančių dujų skyrimasis į atmosferą.

Pelkių svarba !

Pelkių svarba kaip ekosistemos yra itin svarbi dėl jose vykstančių intensyvių energijos (organinės medžiagos pavidalu) kaupimosi. Pelkių durpėse per tūkstančius metų yra sukauptas didelis anglies kiekis lyginant kiek anglies yra dujų pavidalu (daugiausia anglies dvideginio) atmosferoje. Akumuliuodamos CO₂ ir „užrakindamos” durpės organinėje medžiagoje, pelkės reguliuoja klimatą. Pelkės apsaugo glūdinčius ir greta esančius dirvožemius nuo erozijos išsklaidydamos vandens tėkmes ir akumuliuodamos vandenį, tuo pačiu reguliuoja hidrologinį režimą.

 

Vis labiau vystantis globalizacijai spartėjant klimato kaitai, pelkių ekosistemos įgyja vis didesnę reikšmę šiuolaikinėje gamtosaugoje – suvokiama jų svarba kraštovaizdžiui ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Pelkių apaugimas krūmais yra viena didžiausių grėsmių, dėl kurios pelkės praranda savo biologinę įvairovę. Apaugančios krūmais pelkės yra ne kas kita, o modernėjančios visuomenės pasekmė – praėjusiame amžiuje pelkės buvo savitai šienaujamos, ten augančias viksvas ir kitus smulkius augalus žmonės naudojo kaip kraiką ir toks šienavimas padėjo pelkėse prieglobstį rasti daugeliui retų augalų rūšių. Dabar pelkių vietiniai žmonės beveik nebešienauja, ir todėl jos praranda savo pirmykštę išvaizdą ir pamažu tampa mišku.